Grupes efektyvumo veiksniai
formos:
1) asmeninis roli? konfliktas - atsiranda, kai asmens
charakteristikos neatitinka aplinkini? l?kes?i?;
2) vidinis roli? konfliktas - atsiranda, kai i? rol?s atlik?jo
laukiamos nesud?rinam? elgesio form?;
3) tarprolinis konfliktas - kai asmuo turi atlikti dvi nesuderinamas
roles (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey,1986);
Steb?jimai parod?, kad kuo didesnis roli? konfliktas ir
dviprasmi?kumo jausmas, tuo ma?esnis patenkinimas darbu ir didesn?
su darbu susijusi ?tampa (C.Fisher,R.Gitelson,1983). Kad grup?
veikt? adekva?iai, turi b?ti tam tikras roli? ai?kumo ir
suderinamumo lygis. Be to, reikia adekva?iai spr?sti problemas,
susijusias su tomis rolemis, kuri? niekas nenori atlikti (d?l
kompetencijos tr?kumo arba u?duoties nuobodumo), paskirstant jas kuo
tolyd?iau tarp grup?s nari? (antru atveju) arba ie?kant kompetetingo
rol?s atlik?jo (pirmu atveju). Patraukli? roli? atlikim? irgi reikia
spr?sti per susitarim?.
2.2.4. Statusas
Statusas remiasi grup?s nario verte arba rangu, kaip j?
suvokia kiti grup?s nariai. Statusas gali b?ti ?gautas pastang?
d?ka arba priskirtas nepriklausomai nuo individo kontrol?s
atsi?velgiant ? lyt?, am?i?, kilm? ir pan. Status? hierarchija
priklauso nuo suvokiamo individo presti?o, svarbos, naudingumo
grupei. Status? hierarchijos charakteristikos:
1) status? sud?rinimas - atspindi tai, kiek yra sud?rintos asmens
u?imamos pozicijos organizacijos kontekste. Nesud?rinti statusai
gali sugriauti bendravim? ir i??aukti ?tamp?, pvz, kai jie susiduria
su problema, ar priimti naujok? kaip ?emo statuso moter? ar kaip
auk?to statuso ekspert? (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey, 1986).
2) status? prie?taravimas - asmens bendro statuso vienoje
ir kitoje grup?je nesud?rinimo lygis. Jis sukelia didesn? problem?
grup?je, kur asmuo u?ima ?emo statuso pad?t?, negu grup?je, kur jis
u?ima auk?to statuso pad?t?.
3) susitarimas d?l status? - laipsnis to, kiek grup?s narys
sutinka su kiekvieno nario santykiniu statusu. Problemos gali kilti
d?l skirtingo nari? supratimo ?vairi? statuso matmen? at?vilgiu.
Efektyvios grup?s nariai da?niausiai pasi?ymi ?emu status?
prie?taravimo, auk?tu suderinimo ir susitarimo d?l status? lygiu.
Ta?iau gerai sud?rinta status? hiearhija gali b?ti pavojinga grup?s
efektyvumui, nes auk?to statuso nari? id?jomis ir pa?i?romis gali
b?ti piktnaud?iaujama, tuomet ?emo statuso ?moni? idejos gali b?ti
pernelyg ignoruojamos (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey,1986). Status?
skirtumai prisideda prie centralizuoto komunikacij? tinklo sukurimo.
Ta?iau centralizuotas bendravimo srautas n?ra ypatingai efektyvus
grup?s resurs? panaudojime, kai u?duotis yra sunki ir reikalauja
didelio informacijos kiekio. Be to, ?emo statuso ?mon?ms b?dingas
informacijos i?kraipymas pateikiant j? savo valdininkui.
2.2.5. Darna
Grup?s darna vadinamas jos nari? artumo laipsnis,
pasirei?kiantis kaip vis? j?g?, ver?ian?i? individ? pasilikti
grup?je arba palikti j?, ?takos rezultatas (Schultz, 1990).
Pagrindin?s tokio pob?d?io j?gos - tai tiksl? siekimas ir grup?s
nari? patrauklumas individui.
Prie faktori?, ?takojan?i? darnos padid?jim?, priskiriami:
grup?s sekm? siekiant tikslo, ma?as grup?s dydis, i?orin? gresm? ir
grup?s nari? pana?umo jausmas. Darniose grup?se individai link?
versti vienas kit? paklusti grup?s normoms. Be to, darni? grupi?
nari? s?veika yra labiau kooperacin?. Gal? gale, grup?s darna yra
susijusi su ?emesniu nerimo bei streso lygiu (Shaw, 1976). Ta?iau
nepaisant daugyb?s teigiam? darnos poveiki? grup?s procesams,
Stogdill nustat?, jog darnumas buvo susij?s su darbo pablog?jimu
arba netur?jo jokio s?sajo tiek pat kart?, kiek ir siedavosi su
veiklos pager?jimu (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey, 1986). Taigi,
akivazdu tik tai, jog darna ?takoja darbo na?um? tik per ?tak?
nariams paklusti grup?s normoms, o jau pats produktyvumas priklauso
nuo to, kokias normas produktyvumui nustato pati grup?.
2. Grup?s atmosfera
Grup?s veikimas organizacijos kontekste nagrin?jamas dar
auk?tesniame lygmenyje, kai atsi?velgiama ? grup?s viet? ir vaidmen?
organizacijoje.
3.1 U?duotis
Grup?s u?duotis yra vienas svarbiausi? grup?s veikimo
rodikli?, kadangi yra bent 2 u?duoties ?takos grup?s veiklai
kryptys: 1) ?takojant nari? motyvacij? efektyviai dirbti pagal
u?duot?; 2) i?keliant reikalavimus grup?s procesams. Darbuotojai
da?nai ne?deda pakankamai pastang? tam, kad veikt? efektyviai, jei
u?duotis yra nuobodi, neveiksmingai suplanuota, per lenva arba per
sunki. Grup?s tyr?j? d?mes? pritrauk? 3 pagrindiniai u?duoties
matmenys: nari? ?na?o kombinacijos, nari? tarpusavio priklausomyb?s
pob?dis ir u?duoties neapibr??tumas.
Nagrin?jant nari? ?na?o ? bendr? u?duot? pob?d?, Steiner
i?skyr? 4 pagrindinius u?duoties tipus:
1) adityvi - grup?s na?umas pasiekiamas per individ? grup?je
?na?os sum?, kai daug priklauso nuo kiekvieno nario pastang? (pvz.
siuvimo ma?inos operator?s).
2) disjunktyvi - kiekvienas narys prisideda prie grup?s
na?umo, ta?iau grup? turi pasirinkti tik vien? ?na??. Tod?l
geriausias grup?s veikimas yra geriausiai veikian?io nario lygyje.
(pvz. vadybinink? grup?).
3) konjuktyvi - grup?s veikla sekminga tik kai visi jos nariai
sekmingai veikia. Tod?l geriausiai grup?s veikia tik blogiausio
Разместил: Гость Прочитано: 7103 | | |
|