Grupes efektyvumo veiksniai
link? dalyvauti tos u?duoties atlikime bei imtis atsakomyb?s u?
tolimesn? grup?s likim?, negu grup?s su per ma?u u?duoties atlikimui
nari? skai?iumi (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey, 1986). Be to,
didel?s grup?s da?nai susiduria su tokiomis problemomis, kaip
pakankamos erdv?s ir laiko susirinkimui stoka (J.Katzenbach, D.Smith,
1998).
2.1.3. U?duoties atlikimo galimyb?s
Nenuostabu, jog kuo geresn?s grup?s nari? galimyb?s u?duo?iai
atlikti, tuo geriau grup? veikia. Ta?iau grupinis na?umas da?nai yra
?emiau to na?umo lygio, kuris laukiamas i? individuali? galimybi?
sumos. Steiner apibre?? ?? rei?kin? taip:
Realus produktyvumas = potencialus produktyvumas - proceso nuostoliai
(Steiner,1972). Potencialo siekimo nesekm? - nuostoli? trijuose
proceso aspektuose: pastangos, individuali? galimybi? panaudojimas ir
u?duoties strategijos, - rezultatas.
Tokiu b?du, grup?s sud?tis apra?o individ? savybes bei
galimybes, tarp kuri? - darbuotoj? kvalifikacija, patirtis,
asmeniniai ypatumai, kurie pasirei?kia bendroje grup?s nari?
s?veikoje.
2. Grup?s strukt?ra
?i grup?s veiksni? kategorija kaip santykinai pastov?s elgesio,
po?i?ri? ir kt. modeliai, i?skiria grup? i? kit?. Grup?s strukt?ra
?takoja nari? elges?, o tuo pa?iu ir u?duoties atlikim?. Prie grup?s
strukt?ros matmen? priskiriami nari? tarpusavio s?veikos modeliai,
normos, statusas, rol?s ir darna.
2.2.1. Tarpusavio nari? s?veika
Tarpusavio nari? s?veikos modelis apibr??ia grup?s ribas. Nors
ir organizacijos schema gali pateikti ka?kiek informacijos apie tai,
kas su kuo s?veikauja, ta?iau ?ymiai tikslesn? informacij? apie nari?
s?veik? gaunama i? tiesioginio grup?s steb?jimo. Pvz, Gullahorn,
stebej?s bendravim? tarp moter? darbuotoj? rado, jog fizinis artumas
buvo pagrindinis faktorius, lemiantis s?veikos sistem?. Pana?ios
i?vados gali b?ti panaudotos neformali? grupi? organizacijoje
nustatymui ir j? strukt?ros charakteristik? apibr??imui. Prie
s?veikos strukt?ros charakteristik? priskiriami:
9. grup?s atvirumas - grup?s nari? kontakt? su kitais asmenimis u?
grup?s rib? laipsnis. Yra duomenys, kad u?daros grup?s da?nai b?na
ma?iau k?rybingos problem? sprendime, link? konfliktams ir
var?yboms su kitomis grup?mis, jautresn?s grup?s nuomon?s
(groupthink) susiformavimui (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey,
1986).
10. grup?s susietumas - tiesiogini? s?veik? tarp grup?s nari?
skai?ius atsi?velgiant ? bendr? galim? s?veik? skai?i?.
Labiausiai susietos grup?s yra tos, kuriose kiekvienas narys
da?nai s?veikauja su kiekvienu kitu nariu.
11. abipusis bendravimas prie? vienpus?. Nustatyta, jog grup?s
susietumas kartu su abipusiu bendravimu teigiamai koreliuoja su
teisingai suvoktos ir atviros informacijos, kuri perduodama grup?s
viduje, apimtimi (O'Reilly, Roberts, 1977). Atviras nari?
bendravimas palengvina sud?ting? u?duo?i? atlikim?, bet gali
trukdyti paprasto u?davinio sprendimui.
2.2.2. Normos
Normos - tai nera?ytos darbo atlikimo taisykl?s, numatan?ios,
kas turi b?ti padaryta ir ko negalima daryti, koks elgesys yra
priimtinas ir koks nepriimtinas. Norm? sistema atsiranda kartu su
grup?s strukt?ros - formalios ar neformalios - formavimusi. Normos
atlieka kelet? svarbi? funkcij?, tarp kuri? svarbiausia yra tai, kad
normos leid?ia grup?s nariams i? dalies numatyti vienas kito elges?.
Kai grup?s nariai ne?ino, ko laukti i? kit? nari?, da?nai susiduriama
su sunkumais atliekant u?davin? arba s?veikaujant tarpusavyje. Tokiu
b?du, susid?rimas su nelauktu elgesiu veda prie konflikto atsiradimo.
Normos apima ?vairius grup?s egzistavimo aspektus, pvz, kaip
rengtis, kaip kreiptis vienas ? kit?. Dalyki?kai svarbios yra normos,
nusakan?ios darbo sunkumo bei produktyvumo lyg?. Pvz, Hawthorno
eksperimente darbuotoj? produktyvumo lygis buvo ry?kiai ?emesnis, nei
buvo laukiama administracijos. Matyt, grup? nustat? savo produktyvumo
lyg?, kurio tur?jo laikytis visi nariai ir ?itos normos labiau
?takojo daugumos nari? darbo atlikim?, negu administracijos nustatyti
darbo na?umo standartai.
Normos yra svarbios grup?s identifikacijai ir jos nari?
i?tikimybei. Egzistuoja teigiamas ry?is tarp i?tikimyb?s grupei i?
vienos pus?s ir nari? produktyvumo i? kitos. Be to, i?tikimi grup?s
nariai yra auk?tos nuomon?s apie savo vadov? (Likert, 1961).
2.2.3. Rol?s
Role vadinamas pastovus elgesio modelis, formuojamas i?
aplinkini? bendradarbi? arba administracijos l?kes?i?. Kuo daugiau
?mon?s s?veikauja, tuo labiau apibr??ta grup?s nari? strukt?ra.
Pagal savo atsiradimo pagrind? rol?s skiriamos ?:
1) u?duoties (pvz, id?j? generavimo, informacijos siekimo bei
pateikimo, vertinimo ir pan.); siejamos su intelektualiniu grup?s
darbo aspektu, su grup?s pastangomis stiprinti, reguliuoti ir
i?saugoti grup?;
2) socioemocines (Howell, Dipboey) arba grup?s sukurimo ir palaikymo
(Likert). Pvz. skatinimo, suderinimo, bendravimo palaikymo ir pan.
Be to, priklausomai nuo elgesio i?skiriamos ''?vaig?d?i?'',
atsiskyr?li?, tilt? (jungian?i? skirtingas grupes) rol?s.
Katz ir Kahn i?skiria dvi pagrindines problem?, susijusi? su
roli? paskirstymu ir pri?mimu, prie?astis: j? neai?kumas ir
konfliktas. Rol?s neai?kumas (dviprasmi?kumas) atsiranda d?l
neai?ki? l?kes?i? i? rol?s atlik?jo. Roli? konfliktams b?dingos tris
Разместил: Гость Прочитано: 7100 | | |
|