sprendimui (M.Diesel, W.Mc'Ranian, 1993). Atlikti pramonin?se ?mon?se
    tyrimai parod?, kad dirbantys po vien? arba du  darbininkai  nejau?ia
    tokio patenkinimo,  kaip  dideli?  kolektyv?  nariai.  Taigi,  vienas
    pagrindini? poreiki? - socialinis poreikis b?ti  grup?s  nariu,  prie
    kurio prisideda noras prapl?sti  savo  interes?  rat?.  Antra  b?tina
    s?lyga - tikslas, net jeigu tai tikslas paprastai patekti  ?  maloni?
    bendruomen? tam kad smagiai praleisti laik?.
         U?duoties  prigimtis  ir  atlikimo  s?lygos  i?  dalies  nulemia
    besiformuojan?ios grup?s tip?.  Grup?s u?duotis - grup?s tikslas, jos
    egzistavimo prasm?. Taigi, ?ios abi s?lygos - ?mon?s  ir  u?duotis  -
    yra b?tinos, be j? ne?manomas grup?s susiformavimas.
        Tam, kad ?mon?s suformuot? grup?, pirmiausia  reikalinga  palanki
    proga ir prie?astis ?moni? s?veikai. Taigi, trumpai  galima  i?skirti
    ?ias ?sijungimo ? grup? prie?astis:
 1) saugumas;
    buvo parodyta, pavyzd?iui, kad pirmiausia kareivio ginyba nuo streso,
    sukeliamo kare - jo dalinio draug? palaikymas.
 2) socialiniai poreikiai;
    vienas  dalyvavimo  grup?je  motyv?  -  geresnio  realyb?s   suvokimo
    siekimas, kadangi grup?je ?mogus  gali  rasti  savo  idej?  palaikym?
    (pvz, ba?ny?ioje palaikomas  religinis  tik?jimas).  Tyrimai  parod?,
    kad ?mon?s siekia ?sitvirtinti savo ?sitikinimuose per susijungim? su
    pana?i? ?sitikinim? ?mon?mis. Be to, ?mon?s da?nai atsi?velgia ? savo
    koleg? nuomon? formuojant savo ?sitikinimus. Salancik ir Pfeffer savo
    informacijos apdorojimo modelyje taria,  jog  darbuotojo  po?i?ris  ?
    darb? priklauso daugiau nuo jo bendradarbi? po?i?rio  ?  darb?,  negu
    nuo frustracijos arba asmenini? poreiki? patenkinimo. Kitas lemiantis
    darbuotojo  po?i?r?  ?  darb?  faktorius  -  savigarba.  Buvo   rasta
    nurodym?, jog ?emos savigarbos asmenys  labiau  ?takojami  kit?  savo
    koleg?, negu asmenys su auk?ta savigarba.
 3) artumas;
    Tyrimai parod?,  kad  artumas  ir  kitos  aplinkos  fizin?s  savyb?s,
    ver?ian?ios ?mones tiesiogiai kontaktuoti  vienas  su  kitu  suteikia
    palanki? prog? s?veikai ir skatina  grup?s  formavim?si.  Pavyzd?iui,
    kontoros darbuotojai,  kuri?  stalai  yra  vienoje  eil?je,  grei?iau
    bendradarbiaus,  negu  tie,  kuri?  stalai  yra  skirtingose  eil?se.
    Mokslininkai  tyr?jai,  kuri?  biurai  arti  vienas  kito,   grei?iau
    apsikeis informacija, negu esantys toli vieni nuo kit? mokslininkai.
 4) savigarbos poreikis (pvz, profesoriai, i?rinkti ? Nacionalin?  moksl?
    akademij?)
    Maslow savo poreiki? teorijoje teigia,  jog  ?mon?s  siekia  ne  vien
    kontakto  su  kitais,  bet  per  naryst?  grup?je  siekia  savigarbos
    padidinimo   ir   palaikimo.   Grup?    taip    pat    gali    pad?ti
    saviaktualizacijos poreikio patenkinimui palaikydamos nari? pastangas
    vystyti savo potencial?.
 5) ekonomin? prie?astis (pvz, darbo s?jungos )
 5) grup?s tikslas (pvz, krep?inio komandos, brid?o klubas );
    tarpusavio nari?  priklausomyb?  sprend?iant  u?davin?  ir  ''bendras
    likimas'' irgi skatina ?moni? s?veik? grup?je.

    Grup?s efektyvumo veiksniai

         Grup?s formavimasis pagal Tuckman yra pirma i? grup?s  vystymosi
    stadij?, kuomet grup? sudaran?i? nari? skai?ius  ir  charakteristikos
    ?gaun? pirmin? ir itin didel? svarb?. Antroje  stadijoje  sprend?iami
    pagrindiniai tolimesnio grup?s veikimo klausimai:  i?siai?kinama  d?l
    kiekvieno nario funkcij?, informacijos gavimo  ir  teikimo  sistemos,
    i?renkamas vadovas, aptariami grup?s veiklos tikslai ir u?duotys,  j?
    atlikimo standartai ir pan.  ?i  stadija  nulemia  kitas  dvi  grup?s
    vystymosi stadijas - norm? kurimo ir atlikimo -tod?l yra  svarbiausia
    tolimesniam grup?s efektyvumui.
          Manoma, kad  grup?  retai  dirba  efektyviau,  negu  geriausiai
      dirbantis grup?s individas, o da?nai  netgi  blogiau  nei  vidutinis
      darbuotojas. Ta?iau tokia nuomon? yra  visi?kai  nepagr?sta.  Grup?s
      veiklos lygis b?na ?emiau  jos  galimybi?  lygio,  ta?iau  tai  n?ra
      nulemta grup?s kaip  re?kinio.  Grup?s  gali  puikiai  funkcionuoti,
      kartais netgi geriau u? pa?ius kompetetingiausius jos narius.
         Remiantis  pasiulytomis    W.Howell'o,   R.Dipboye   (1986)   ir
    Mitchell'o  (1978)  schemomis,   galima   taip   apib?dinti   grup?s
    kintamuosius ir j? ?tak? grup?s efektyvumui:
    Grup?s   veiksniai                              Grup?s   procesai
                 Grup?s i?davos



          Toliau bus ap?velgiama, kaip grup?s  veiksniai  ?takoja  grup?s
    efektyvum? trijuose skirtinguose lygmenyse - individ?;  grup?s  kaip
    darbo vieneto, apjungian?io individus bei organizacijos kaip  grup?s
    veikimo konteksto.


    1. Individ? charakteristikos


          Pradedant smulkiau  nagrin?ti  grup?s  faktorius,  ?takojan?ius
    grup?s  efektyvum?,  reikia   pirmiausia   pa?velgti   ?   individus,
    sudaran?ius grup?. Kokia j?  motyvacija,  poreikiai,  norai?  Be  tos
    motyvacijos, kuri skatina grup?s formavim?si, egzistuoja  dar  slapti
    grup?s nari? asmeniniai motyvai, kurie da?niausiai yra ne?inomi visai
    grupei. B?tent jie  da?niausiai  ir  nulemia  ?mogaus  sutikim?  b?ti
    grup?s nariu. Efektyvi komandos veikla rei?kia  pastovi?  pusiausvyr?
    tarp komandos ir jos nari? individuali? poreiki?.  Tuo  tarpu  da?nai
    sutinkamas rei?kinys, vadinamas  ''slapti  planai''  (hidden  agenda)
    destruktyviai veikia komandos darn?. Geros komandos pripa??sta fakt?,
    jog tam, kad sukurti pasitik?jim? grup?je, jie turi  atskleisti  savo
    'slaptus planus'. Kokie beb?t? asmeniniai tikslai - pagimdyti  vaik?,
    sudaryti sau vard? ir pan. - jie turi b?ti ?inomi grup?je, pripa?inti
    jos. Tai  padeda  atsirasti  stipresniams  ry?iams  tarp  nari?.  Kuo
    anks?iau grup?s nariai su?inos vieni kit? poreikius  ir  viltis,  tuo
    geriau grupei. Tai nere?kia, kad ?ie asmeniniai poreikiai  turi  b?ti

Разместил: Гость Прочитано: 7178